Ekologinės mėsinės galvijininkystės propaguotojai tiki, kad ateityje aplinkai draugiškas verslas suteiks daugiau pajamų negu tradicinis ūkininkavimas. Pernai pavasarį įsikūrusi Ekologiškų mėsinių galvijų augintojų asociacija (EMGAA), kol kas vienijanti 11 augintojų, siekia padidinti mėsinės galvijininkystės pelningumą, perimant gerąją užsienio kolegų patirtį.
Praėjusią savaitę Vidmanto Jonikos (Plungės r.) ir Antano Šakio (Telšių r.) ūkiuose dvi dienas trukusi ekologiškai auginamų Aubrakų ir Limuzinų veislės galvijų paroda sutraukė nemažą būrį žiūrovų. Užsienio specialistai išsamiai supažindino su minėtų veislių galvijų savybėmis, jų kryžminimo deriniais, aptarė mėsinės galvijininkystės perspektyvas, lankėsi Lietuvos ūkiuose ir vertino juose auginamų galvijų veislines savybes.
Pasak EMGAA prezidento Alberto Šiurnos, paroda – vienas iš pirmųjų, bet ne paskutinis, neseniai susikūrusios asociacijos renginys, kuriame pabandyta pademonstruoti, kaip turėtų būti auginami Aubrakai ir Limuzinai, į ką reikėtų atkreipti dėmesį, juos veisiant. „Gyvulių skaičius kasmet mažėja apie 50 tūkst., tačiau mėsinės galvijininkystės auginimo ūkiai bandas šiek tiek didina, atsiranda naujų augintojų“, – sakė A. Šiurna. Jo nuomone, kad ūkininkus lydėtų sėkmė, verta dalytis patirtimi.
Prof. Česlovas Jukna įžvelgė geras mėsinės galvijininkystės perspektyvas. „Arabų pasaulis tampa turtingesnis, todėl tikėtina, kad geros kokybės jautienos jiems reikės vis daugiau. Lietuvoje sąlygos mėsinei galvijininkystei plėtoti labai palankios“, – akcentavo jis.
Aubrakai – labai populiari veislė Prancūzijoje
Prancūzijos eksperto Danielio Migelio (Daniel Miquel) teigimu, anksčiau Prancūzijoje Aubrakai buvo auginami žemės ūkio darbams atlikti ir pieno produkcijai gauti, vėliau didėjant mechanizacijos lygiui, atsiradus pieningesnėms veislėms, Aubrakų skaičius labai sumažėjo ir veislė atsidūrė ties išnykimo riba. „Tik įvertinus jų gerąsias savybes, Aubrakų populiacija stipriai padidėjo“, – pridūrė specialistas.
Pastaruoju metu labai sudėtinga įsigyti grynaveislių Aubrakų veislės karvių, nes dauguma jų naudojamos su Šarole buliais kergti. Gauti mišrūnai itin paklausūs, nes gerai penisi. Pasak D. Migelio, kryžminant su Šarole gaunamas geras heterozės efektas. Mišrūnės karvės lengvai veršiuojasi, duoda nemažai pieno, gerai pasisavina pašarų maisto medžiagas. Pavyzdžiui, grynaveislis 210 dienų amžiaus buliukas sveria 273, o Aubrakų ir Šarole mišrūnas – 281 kg, grynaveislė telyčia – 239, o mišrūnė – 247 kilogramus.
D. Migelio teigimu, Aubrakų veislės galvijai yra ištvermingi (ištveria +43 ir net -35 oC temperatūrą) ir itin gerai pasisavina žoliniuose pašaruose esančias maisto medžiagas, todėl gali būti ganomi skurdžiose ganyklose. „Palyginti su kitų veislių galvijus, auginti Aubrakus gana ekonomiška“, – veislę apibūdino ekspertas. Į Italijos rinką iš Prancūzijos eksportuojami 10-15 mėn. amžiaus 350-450 kg sveriantys buliai už 2,30-2,70 eurų (7,95-9,34 litų) už 1 kg gyvo svorio kainą.
Prof. Č. Juknos nuomone, Aubrakai priimtina auginti Lietuvoje skurdesnėse žemėse veislė. Šios veislės galvijai taip pat tinkami auginti ekologiškai, nes gerai sunaudoja natūralius žolynus. Jei žemės yra turtingesnės maisto medžiagų, vertėtų rinktis intensyviau augančius galvijus, pavyzdžiui, Limuzinų veislės.
Jis pridūrė, kad veisiant Aubrakus, būtina vykdyti kryptingą selekciją. „Susiformavo nuomonė, kad jų mėsa šiek tiek kietesnė. Todėl vertėtų vykdyti selekciją mėsos kokybės gerinimo kryptimi. Selekcijos programą reikėtų orientuoti į vartotoją, kuriam reikia kokybiškos, švelnios, biologiškai vertingos mėsos“, – pabrėžė profesorius.
Pasak jo, prancūziškos veislės turi nemažai privalumų, mat jų ilgametė selekcija buvo orientuota į nugaros ir šlaunų raumenų išvystymą. Galiojantis skerdenų vertinimo standartas taip pat orientuotas į minėtų dalių išsivystymo lygį. Naudojant prancūziškas veisles arba jų derinius su kitomis veislėmis, pvz. angliškomis, gaunamos skerdenos, kurių raumeningumo klasė aukštesnė.
Asociacijos nariai prioritetą atiduoda dviems veislėms
Į EMGAA susibūrę ekologiškai veiklą plėtojantys ūkininkai augina per 1 500 galvijų, daugiausia Aubrakų ir Limuzinų. Pasak EMGAA direktoriaus Arūno Rutkausko, asociacijos nariai mėsine galvijininkyste verčiasi jau seniai, todėl per tiek metų įvertino šių veislių privalumus ir atiduoda joms prioritetą. Beje, EMGAA įstatuose yra gana griežta nuostata, kad Asociacijos nariu gali būti tik toks augintojas, kuris iš mėsinės galvijininkystės gauna 50 proc. pajamų.
Vieno iš asociacijos nario Vidmanto Jonikos teigimu, ekologiškai užaugintų mėsinių galvijų kaina kol kas nesiskiria nuo užaugintų įprastai. „Esame laukimo stadijoje. Šalies grūdininkai jau surado kelius ekologiškiems grūdams į kitas šalis eksportuoti, mes dar jų ieškome. Investuojame į ateitį. Svarbiausia dabar – įgyti užsienio vartotojų pasitikėjimą. Kai užsieniečiai mumis pasitikės, kelias į užsienio rinkas mums bus atviras“, – tikino V. Jonika.