Agrobalt 2012

Š. m. gegužės mėn. 10-12 dienomis Ekologiškų mėsinių galvijų augintojų asciacija dalyvavo Tarptautinėje žemės ūkio ir maisto pramonės parodoje AgroBalt2012.
Parodos metu buvo eksponuojami Aubrakų veislės mėsiniai galvijai iš Almos Jonikienės ūkio (Šarnelės k., Žemaičių Kalvarijos sen., Plungės r.).
Eksponatai sulaukė gausaus parodos lankytojų dėmesio.

 

(nuotrauka – „Mano ūkis“)

Paskelbta
Kategorijos Archyvas

Ekologinis mėsinių galvijų auginimas – investicija į ateitį (Mano Ūkis)

Plungės r., lapkričio 21 d. Ekologinės mėsinės galvijininkystės propaguotojai tiki, kad ateityje aplinkai draugiškas verslas suteiks daugiau pajamų negu tradicinis ūkininkavimas. Pernai pavasarį įsikūrusi Ekologiškų mėsinių galvijų augintojų asociacija (EMGAA), kol kas vienijanti 11 augintojų, siekia padidinti mėsinės galvijininkystės pelningumą, perimant gerąją užsienio kolegų patirtį.

Praėjusią savaitę Vidmanto Jonikos (Plungės r.) ir Antano Šakio (Telšių r.) ūkiuose dvi dienas trukusi ekologiškai auginamų Aubrakų ir Limuzinų veislės galvijų paroda sutraukė nemažą būrį žiūrovų. Užsienio specialistai išsamiai supažindino su minėtų veislių galvijų savybėmis, jų kryžminimo deriniais, aptarė mėsinės galvijininkystės perspektyvas, lankėsi Lietuvos ūkiuose ir vertino juose auginamų galvijų veislines savybes.

Parodoje pademonstruota, į ką reikia atkreipti dėmesį, nustatant mėsinio galvijo veislines savybes
Parodos dalyviai apžiūrėjo Vidmanto Joniko auginamus grynaveislius Aubrakus ir mišrūnus

Pasak EMGAA prezidento Alberto Šiurnos, paroda – vienas iš pirmųjų, bet ne paskutinis, neseniai susikūrusios asociacijos renginys, kuriame pabandyta pademonstruoti, kaip turėtų būti auginami Aubrakai ir Limuzinai, į ką reikėtų atkreipti dėmesį, juos veisiant. „Gyvulių skaičius kasmet mažėja apie 50 tūkst., tačiau mėsinės galvijininkystės auginimo ūkiai bandas šiek tiek didina, atsiranda naujų augintojų“, – sakė A. Šiurna. Jo nuomone, kad ūkininkus lydėtų sėkmė, verta dalytis patirtimi.

Prof. Česlovas Jukna įžvelgė geras mėsinės galvijininkystės perspektyvas. „Arabų pasaulis tampa turtingesnis, todėl tikėtina, kad geros kokybės jautienos jiems reikės vis daugiau. Lietuvoje sąlygos mėsinei galvijininkystei plėtoti labai palankios“, – akcentavo jis.

Parodoje dalyvavęs Žemės ūkio ministerijos Vincentas Bučelis informavo, kad pagal mėsinės galvijininkystės plėtros programą ūkininkai gali tikėtis už mėsinį galviją gauti apie 400 litų papildomą išmoką

Aubrakai – labai populiari veislė Prancūzijoje

Prancūzijos eksperto Danielio Migelio (Daniel Miquel) teigimu, anksčiau Prancūzijoje Aubrakai buvo auginami žemės ūkio darbams atlikti ir pieno produkcijai gauti, vėliau didėjant mechanizacijos lygiui, atsiradus pieningesnėms veislėms, Aubrakų skaičius labai sumažėjo ir veislė atsidūrė ties išnykimo riba. „Tik įvertinus jų gerąsias savybes, Aubrakų populiacija stipriai padidėjo“, – pridūrė specialistas.

Pastaruoju metu labai sudėtinga įsigyti grynaveislių Aubrakų veislės karvių, nes dauguma jų naudojamos su Šarole buliais kergti. Gauti mišrūnai itin paklausūs, nes gerai penisi. Pasak D. Migelio, kryžminant su Šarolegaunamas geras heterozės efektas. Mišrūnės karvės lengvai veršiuojasi, duoda nemažai pieno, gerai pasisavina pašarų maisto medžiagas. Pavyzdžiui, grynaveislis 210 dienų amžiaus buliukas sveria 273, o Aubrakų ir Šarolemišrūnas – 281 kg, grynaveislė telyčia – 239, o mišrūnė – 247 kilogramus.

Su Aubrakų veislės savybėmis supažindino Danielis Migelis

D. Migelio teigimu, Aubrakų veislės galvijai yra ištvermingi (ištveria +43 ir net -35 oC temperatūrą) ir itin gerai pasisavina žoliniuose pašaruose esančias maisto medžiagas, todėl gali būti ganomi skurdžiose ganyklose. „Palyginti su kitų veislių galvijus, auginti Aubrakus gana ekonomiška“, – veislę apibūdino ekspertas. Į Italijos rinką iš Prancūzijos eksportuojami 10-15 mėn. amžiaus 350-450 kg sveriantys buliai už 2,30-2,70 eurų (7,95-9,34 litų) už 1 kg gyvo svorio kainą.

Prof. Č. Juknos nuomone, Aubrakai priimtina auginti Lietuvoje skurdesnėse žemėse veislė. Šios veislės galvijai taip pat tinkami auginti ekologiškai, nes gerai sunaudoja natūralius žolynus. Jei žemės yra turtingesnės maisto medžiagų, vertėtų rinktis intensyviau augančius galvijus, pavyzdžiui, Limuzinųveislės.

Jis pridūrė, kad veisiant Aubrakus, būtina vykdyti kryptingą selekciją. „Susiformavo nuomonė, kad jų mėsa šiek tiek kietesnė. Todėl vertėtų vykdyti selekciją mėsos kokybės gerinimo kryptimi. Selekcijos programą reikėtų orientuoti į vartotoją, kuriam reikia kokybiškos, švelnios, biologiškai vertingos mėsos“, – pabrėžė profesorius.

Pasak jo, prancūziškos veislės turi nemažai privalumų, mat jų ilgametė selekcija buvo orientuota į nugaros ir šlaunų raumenų išvystymą. Galiojantis skerdenų vertinimo standartas taip pat orientuotas į minėtų dalių išsivystymo lygį. Naudojant prancūziškas veisles arba jų derinius su kitomis veislėmis, pvz. angliškomis, gaunamos skerdenos, kurių raumeningumo klasė aukštesnė.

„Mėsinės galvijininkystės sėkmę lemia harmoniją tarp ūkio galimybių ir veislės. Veislę reikia pasirinkti pagal ūkio sąlygas. Žemo balo žemėse verta auginti ekstensyvesnes veisles, kurios nereiklios auginimo sąlygoms“, -patarė prof. Česlovas Jukna

Asociacijos nariai prioritetą atiduoda dviems veislėms

Į EMGAA susibūrę ekologiškai veiklą plėtojantys ūkininkai augina per 1 500 galvijų, daugiausia Aubrakų ir Limuzinų. Pasak EMGAA direktoriaus Arūno Rutkausko, asociacijos nariai mėsine galvijininkyste verčiasi jau seniai, todėl per tiek metų įvertino šių veislių privalumus ir atiduoda joms prioritetą. Beje, EMGAA įstatuose yra gana griežta nuostata, kad Asociacijos nariu gali būti tik toks augintojas, kuris iš mėsinės galvijininkystės gauna 50 proc. pajamų.

Vieno iš asociacijos nario Vidmanto Jonikos teigimu, ekologiškai užaugintų mėsinių galvijų kaina kol kas nesiskiria nuo užaugintų įprastai. „Esame laukimo stadijoje. Šalies grūdininkai jau surado kelius ekologiškiems grūdams į kitas šalis eksportuoti, mes dar jų ieškome. Investuojame į ateitį. Svarbiausia dabar – įgyti užsienio vartotojų pasitikėjimą. Kai užsieniečiai mumis pasitikės, kelias į užsienio rinkas mums bus atviras“, – tikino V. Jonika.

Pasak Vidmanto Jonikos, Lietuvoje daug pavyzdžių, įrodančių, kad iš mėsinės galvijininkystės galima išgyventi

Šaltinis: http://manoukis.lt/?m=2&s=14026&t=25

Paskelbta
Kategorijos Archyvas

Ekologinis mėsinių galvijų auginimas – investicija į ateitį (delfi.lt)

Ekologinės mėsinės galvijininkystės propaguotojai tiki, kad ateityje aplinkai draugiškas verslas suteiks daugiau pajamų negu tradicinis ūkininkavimas. Pernai pavasarį įsikūrusi Ekologiškų mėsinių galvijų augintojų asociacija (EMGAA), kol kas vienijanti 11 augintojų, siekia padidinti mėsinės galvijininkystės pelningumą, perimant gerąją užsienio kolegų patirtį.

Praėjusią savaitę Vidmanto Jonikos (Plungės r.) ir Antano Šakio (Telšių r.) ūkiuose dvi dienas trukusi ekologiškai auginamų Aubrakų ir Limuzinų veislės galvijų paroda sutraukė nemažą būrį žiūrovų. Užsienio specialistai išsamiai supažindino su minėtų veislių galvijų savybėmis, jų kryžminimo deriniais, aptarė mėsinės galvijininkystės perspektyvas, lankėsi Lietuvos ūkiuose ir vertino juose auginamų galvijų veislines savybes.

Pasak EMGAA prezidento Alberto Šiurnos, paroda – vienas iš pirmųjų, bet ne paskutinis, neseniai susikūrusios asociacijos renginys, kuriame pabandyta pademonstruoti, kaip turėtų būti auginami Aubrakai ir Limuzinai, į ką reikėtų atkreipti dėmesį, juos veisiant. „Gyvulių skaičius kasmet mažėja apie 50 tūkst., tačiau mėsinės galvijininkystės auginimo ūkiai bandas šiek tiek didina, atsiranda naujų augintojų“, – sakė A. Šiurna. Jo nuomone, kad ūkininkus lydėtų sėkmė, verta dalytis patirtimi.

Prof. Česlovas Jukna įžvelgė geras mėsinės galvijininkystės perspektyvas. „Arabų pasaulis tampa turtingesnis, todėl tikėtina, kad geros kokybės jautienos jiems reikės vis daugiau. Lietuvoje sąlygos mėsinei galvijininkystei plėtoti labai palankios“, – akcentavo jis.

Aubrakai – labai populiari veislė Prancūzijoje

Prancūzijos eksperto Danielio Migelio (Daniel Miquel) teigimu, anksčiau Prancūzijoje Aubrakai buvo auginami žemės ūkio darbams atlikti ir pieno produkcijai gauti, vėliau didėjant mechanizacijos lygiui, atsiradus pieningesnėms veislėms, Aubrakų skaičius labai sumažėjo ir veislė atsidūrė ties išnykimo riba. „Tik įvertinus jų gerąsias savybes, Aubrakų populiacija stipriai padidėjo“, – pridūrė specialistas.

Pastaruoju metu labai sudėtinga įsigyti grynaveislių Aubrakų veislės karvių, nes dauguma jų naudojamos su Šarole buliais kergti. Gauti mišrūnai itin paklausūs, nes gerai penisi. Pasak D. Migelio, kryžminant su Šarole gaunamas geras heterozės efektas. Mišrūnės karvės lengvai veršiuojasi, duoda nemažai pieno, gerai pasisavina pašarų maisto medžiagas. Pavyzdžiui, grynaveislis 210 dienų amžiaus buliukas sveria 273, o Aubrakų ir Šarole mišrūnas – 281 kg, grynaveislė telyčia – 239, o mišrūnė – 247 kilogramus.

D. Migelio teigimu, Aubrakų veislės galvijai yra ištvermingi (ištveria +43 ir net -35 oC temperatūrą) ir itin gerai pasisavina žoliniuose pašaruose esančias maisto medžiagas, todėl gali būti ganomi skurdžiose ganyklose. „Palyginti su kitų veislių galvijus, auginti Aubrakus gana ekonomiška“, – veislę apibūdino ekspertas. Į Italijos rinką iš Prancūzijos eksportuojami 10-15 mėn. amžiaus 350-450 kg sveriantys buliai už 2,30-2,70 eurų (7,95-9,34 litų) už 1 kg gyvo svorio kainą.

Prof. Č. Juknos nuomone, Aubrakai priimtina auginti Lietuvoje skurdesnėse žemėse veislė. Šios veislės galvijai taip pat tinkami auginti ekologiškai, nes gerai sunaudoja natūralius žolynus. Jei žemės yra turtingesnės maisto medžiagų, vertėtų rinktis intensyviau augančius galvijus, pavyzdžiui, Limuzinų veislės.

Jis pridūrė, kad veisiant Aubrakus, būtina vykdyti kryptingą selekciją. „Susiformavo nuomonė, kad jų mėsa šiek tiek kietesnė. Todėl vertėtų vykdyti selekciją mėsos kokybės gerinimo kryptimi. Selekcijos programą reikėtų orientuoti į vartotoją, kuriam reikia kokybiškos, švelnios, biologiškai vertingos mėsos“, – pabrėžė profesorius.

Pasak jo, prancūziškos veislės turi nemažai privalumų, mat jų ilgametė selekcija buvo orientuota į nugaros ir šlaunų raumenų išvystymą. Galiojantis skerdenų vertinimo standartas taip pat orientuotas į minėtų dalių išsivystymo lygį. Naudojant prancūziškas veisles arba jų derinius su kitomis veislėmis, pvz. angliškomis, gaunamos skerdenos, kurių raumeningumo klasė aukštesnė.

Asociacijos nariai prioritetą atiduoda dviems veislėms

Į EMGAA susibūrę ekologiškai veiklą plėtojantys ūkininkai augina per 1 500 galvijų, daugiausia Aubrakų ir Limuzinų. Pasak EMGAA direktoriaus Arūno Rutkausko, asociacijos nariai mėsine galvijininkyste verčiasi jau seniai, todėl per tiek metų įvertino šių veislių privalumus ir atiduoda joms prioritetą. Beje, EMGAA įstatuose yra gana griežta nuostata, kad Asociacijos nariu gali būti tik toks augintojas, kuris iš mėsinės galvijininkystės gauna 50 proc. pajamų.

Vieno iš asociacijos nario Vidmanto Jonikos teigimu, ekologiškai užaugintų mėsinių galvijų kaina kol kas nesiskiria nuo užaugintų įprastai. „Esame laukimo stadijoje. Šalies grūdininkai jau surado kelius ekologiškiems grūdams į kitas šalis eksportuoti, mes dar jų ieškome. Investuojame į ateitį. Svarbiausia dabar – įgyti užsienio vartotojų pasitikėjimą. Kai užsieniečiai mumis pasitikės, kelias į užsienio rinkas mums bus atviras“, – tikino V. Jonika.

Šaltinis: http://verslas.delfi.lt/country/ekologinis-mesiniu-galviju-auginimas-investicija-i-ateiti.d?id=51981273

Paskelbta
Kategorijos Archyvas

Mėsinių galvijų eksportas įkvėpė ūkininkus (delfi.lt)

 Menkos galvijienos vartojimo tradicijos Lietuvoje ir žemas pragyvenimo lygis verčia gyvulių augintojus dairytis į užsienio šalių rinkas.

Pasak ekspertų, šalyje yra palankios sąlygos plėtoti mėsinę galvijininkystę. Bet augintojai skundžiasi, kad nedidelės supirkimo kainos, paramos ir ūkininkų vienybės stoka neskatina šios šakos plėtros. Tvirčiau laikosi į žemės ūkio kooperatyvą (ŽŪK) „Lietuviška mėsa“ susivieniję augintojai, rudenį pradėję galvijų eksportą į Turkiją.

Eksporto proveržis

Pasak ŽŪK „Lietuviška mėsa“ valdybos pirmininko Vidmanto Jonikos, kooperatyvo susitarimas su turkais dėl mėsinių galvijų pardavimo – vienas rimtesnių šios šakos eksporto proveržių.

„Turime iki balandžio mėnesio galiojančias sutartis. Į Turkiją vežame ir gyvus mėsinius bulius, ir skerdenas. Kartkartėmis galvijus eksportuojame ir į Rusiją, bet ten mažiau moka“, – aiškino V.Jonika.
Kooperatyvas „Lietuviška mėsa“ Latvijoje turi įsigijęs skerdyklą, kurioje skerdžiami ir latvių, ir Lietuvos augintojų galvijai.

„Tai pirmas ruduo, kai šalies perdirbėjai nenumušė galvijų supirkimo kainų. Manau, kad tai ir mūsų kooperatyvo indėlis. Atsiradus jam, rinkoms galime pasiūlyti daugiau galvijų ir daryti įtaką kainoms“, – tvirtino ŽŪK „Lietuviška mėsa“ vadovas.

Kooperatyvas Baisogaloje turi buliukų penėjimo stotį, kurioje laiko apie 700 mėsinių galvijų.
Plėtra sustojo

„Auginame dantis sukandę. Tiesiogines išmokas atsiejus nuo gamybos, sustojo veislinių galvijų pardavimas ir mėsinės galvijininkystės plėtra. Nauji augintojai negauna išmokų už karves žindenes, todėl nedidina bandų“, – apgailestavo limuzinų veislės galvijus auginantis Feliksas Vaitelis.
Ūkininkas nesiskundė mėsinių galvijų supirkimo kainomis. Anot augintojo, už gerą produkciją perdirbėjai sumoka neblogai.

„Aišku, kaina galėtų būti aukštesnė. Tačiau vietos rinkoje daug galvijienos neparduosi – menkos jos vartojimo tradicijos. Perdirbėjai ieško rinkų užsienyje, o tam reikia didesnių produkcijos kiekių“, – samprotavo galvijų augintojas.

Nors, pasak F.Vaitelio, mėsinės galvijininkystės perspektyvos miglotos, atsisakyti galvijų jam būtų neparanku. „Turime nenašių žemių, mūsų mišrus ūkis yra ekologinis, tad galvijai labai reikalingi dėl natūralių trąšų“, – aiškino ekologine žemdirbyste besiverčiantis ūkininkas.

Ekologiškai mėsinius galvijus augina dauguma šalies ūkininkų. Šiemet buvo įkurta ir Lietuvos ekologiškų mėsinių galvijų augintojų asociacija. Į ją susibūrę ūkininkai siekia gerinti savo laikomas bandas.

Valdžia ignoruoja

„Mėsinė galvijininkystė – dar jauna šaka, todėl stinga ir žinių, ir patirties. Blogai tai, kad augintojai nevieningi, nėra normalios ūkininkų, perdirbėjų ir pirkėjų partnerystės.

Geriausia būtų, kad kiekvienas dirbtų savo darbą – ūkininkai augintų galvijus, perdirbėjai rinkai pateiktų perdirbtą produktą. Tačiau perdirbėjai nelinkę daugiau mokėti – pieninio ir mėsinio galvijo kaina nedaug skiriasi“, – sakė mėsinių galvijų augintojas A.Šiurna.

Aubrakų ir limuzinų veislės mėsinių galvijų bandas laikantis ūkininkas tvirtino, kad šiai šakai stinga ir deramo valstybės dėmesio. „Jau keletą metų valdžios atstovams dėstome, kad augintojams reikėtų galvijų karantino stoties. Išvežant galvijus reikalingas toks punktas, tačiau padėti ūkininkams neskubama“, – aiškino A.Šiurna.

Anot Ekologiškų mėsinių galvijų augintojų asociacijos vadovo, dar daugiau ūkininkams kyla nerimo dėl ateities. Nuo 2013 m. nebelikus skerdimo išmokų, subsidijų už karves žindenes, mėsinei galvijininkystei bus suduotas smūgis.

„Vienas pirmųjų iš užsienio įsivežiau veislinių mėsinių galvijų. Buvau mėsinės galvijininkystės šakos propaguotojas. Tačiau žinant perspektyvą, entuziazmas slopsta. Nors žmonės ir domisi galvijais, negaliu aktyviai siūlyti, nes pelnas iš mėsinių galvijų auginimo – negreitas“, – kalbėjo A.Šiurna.

Veislinių galvijų reikia Rusijai

Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos prezidentas Antanas Bezaras tvirtino, jog ūkininkai gyvena viltimi, kad situacija pagerės.

Neseniai parengta Mėsinės galvijininkystės plėtros programa, kurioje numatytos priemonės finansiškai paskatinti mėsinių galvijų auginimą Lietuvoje.

Žemės ūkio ministerijos specialistai pripažįsta, kad ūkininkai nėra motyvuoti plėtoti šį žemės ūkio verslą. Mėsinius galvijus galima būtų intensyviau auginti apleistose pievose ir ganyklose, kurių apstu šalyje, mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse.

„Vasarą be didesnių rūpesčių galima auginti ekstensyvių veislių galvijus. Kai nukrito pieno kainos, ūkininkai pradėjo labiau domėtis mėsiniais galvijais. Tačiau norint pasiekti geresnių rezultatų, augintojams reikėtų kooperuotis“, – teigė A.Bezaras.

Mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos prezidento teigimu, mūsų mėsiniais galvijais domisi ir užsieniečiai.

Pasak A.Šiurnos, veislinius galvijus noriai perka rusai. „Rusijos rinkai mėsinių galvijų reikės dar 5–7 metus“, – aiškino ūkininkas.

Numatytos išmokos už mėsinius galvijus

Vaidotas Prusevičius, Žemės ūkio ministerijos Gyvulininkystės ir veterinarijos skyriaus vyriausiasis specialistas

Rugsėjo 27 d. patvirtinta Mėsinės galvijininkystės plėtros programa. Dabar rengiamos įgyvendinimo taisyklės. Numatytos išmokos už mėsinį galviją, išlaikytą ne mažiau kaip 12 mėnesių. Išmokos bus diferencijuojamos pagal ūkio dydį – kuo mažesnis ūkis, tuo išmoka turėtų būti didesnė. Taip norima paskatinti pradedančiuosius verstis mėsine galvijininkyste. Ši schema išsiųsta Europos Komisijai. Taip pat programoje numatyta parama už mėsinių galvijų įvertinimą įrašant į kilmės knygą, mėsinių veislių bulių įvertinimą pagal palikuonis ir kt.

Šaltinis: http://verslas.delfi.lt/country/article.php?id=37239699

Paskelbta
Kategorijos Archyvas

Ar investuoti pinigai nenueis šuniui ant uodegos? (lrytas.lt)

Prieš mėnesį Baisogaloje (Radviliškio r.) įsikūrusi Ekologiškų mėsinių galvijų augintojų asociacija pakvietė į Lietuvą aubrakų veislės vertinimo ir veisimo ekspertus iš Prancūzijos bei Vokietijos Danielių Miquelį ir Ernstą Friedrichą Baumerį. Jie lankėsi šalies mėsinių galvijų augintojų ūkiuose, apžiūrėjo mėsinių galvijų bandas, o Baisogaloje su gyvulių augintojais dalijosi mintimis apie Lietuvos mėsinių galvijų augintojų galimybes ir perspektyvas.

Išmokti ekonomiškai tvarkyti ir gauti realų pelną

Ekologinis ūkininkavimas Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, tampa vis populiaresnis. Ir pas mus nemažai ūkininkų užsiima ekologine galvijininkyste. Tad, pasak mėsinių galvijų augintojo Alberto Šiurnos, prieš mėnesį ir buvo įkurta Lietuvos ekologiškų mėsinių galvijų augintojų asociacija. Jos steigiamajame susirinkime dalyvavo 10 aktyviausių ūkininkų iš įvairių rajonų.

– Kaip ir daugelyje žemės ūkio šakų, šiandien gyvulininkystė dar yra remiama valstybės, – „ŪP“ pasakojo naujosios organizacijos pirmininku išrinktas A. Šiurna. – Mūsų asociacijos tikslas – pasiruošti ateinančiam laikmečiui, kai rėmimo nebeliks. Turime išmokti ekonomiškai tvarkyti savo bandas ir iš jų gauti realų pelną. Turime liūdnų pavyzdžių: kai neliko linininkystės rėmimo, neliko ir ūkio šakos. Būtų skaudu, jeigu artimiausioje ateityje tektų gyvulius išvežti į skerdyklas, o jau sukurtą infrastruktūrą bei investuotus pinigus paleisti vėjais.

Asociacija todėl ir pasikvietė veisimo bei vertinimo ekspertus iš Prancūzijos ir Vokietijos Danielių Miquelį ir Ernstą Friedrichą Baumerį. Jų vizito pagrindinis tikslas – įvertinti asociacijos narių laikomas bandas, jų genetinį potencialą, susipažinti su mėsine gyvulininkyste bei jos perspektyvomis Lietuvoje, – aiškino asociacijos pirmininkas A. Šiurna. – Vizitą padėjo organizuoti Prancūzijos ambasada, delegaciją lydėjo Prancūzijos ambasados ekonomikos patarėjas Augustas Žilinskas ir vertėja Rasa Čirienė.

Dalykinės viešnagės metu svečiai buvojo ūkininkų Petro Baristos, Vytauto Blauzdžio, Vidmanto Buivydo, Almos Jonikienės, A. Šiurnos ūkiuose, žemės ūkio bendrovėse „Agrolina“, „Aubrakas“, „Krakės“, ŽŪK „Lietuviška mėsa“, kituose ūkiuose, kur auginami mėsiniai galvijai. Ekspertai vertino atskirus galvijus, apžvelgė bandas, nurodė trūkumus, pasakė kai kurias pastabas ir pastebėjimus. Veisimo ir vertinimo ekspertų darbą akylai stebėjo ir Lietuvos mėsinių galvijų vertintojas Andrius Turskis.

Apžiūrėję ūkininkų ir žemės ūkio bendrovių mėsinių galvijų bandas, ekspertai atvyko į Baisogalą, žemės ūkio kooperatyvo „Lietuviška mėsa“ patalpose susitiko su Lietuvos mėsinių galvijų augintojais.

Gera banda – geri rezultatai

Nutaikęs progą „ŪP“ korespondentas vertinimo ir veisimo eksperto D. Miquelio pasmalsavo, ar Lietuvoje matytos bandos Prancūzijoje būtų laikomos veislinėmis?

– Be jokios abejonės, Prancūzijoje tokios bandos būtų pripažintos veislinėmis, – „ŪP“ teigė D. Miquelis. – Bet aš ir Prancūzijoje nesu matęs nė vienos veislinės bandos, kuriai nebūčiau turėjęs nė vienos pastabos ir nebūčiau pasakęs nė vieno kritiško žodžio. Reikia suprasti, kad gera veislinė banda – tai, visų pirma, labai ilgas darbas, ir negalime iš karto turėti visus geriausius veislės gyvulius. Norint turėti daug gerų veislinių galvijų, reikia nuolat ir daug dirbti. Tuomet galima tikėtis užtikrinto pelno.

Pasak D. Miquelio, ir pačioje Prancūzijoje, siekiant, kad veislė išliktų tokia tvirta, kokia ji buvo pirmapradėje būsenoje ir duotų gerus rezultatus, buvo įkurta Bulių stebėjimo ir kontrolės stotis, kurios dėka čia vykdant kryptingą selekciją ir pasiekėme puikių rezultatų, kuriais šiandien galime džiaugtis, – tikino vertinimo ir veisimo ekspertas iš Prancūzijos.

ŽŪK „Lietuviška mėsa“ valdybos pirmininkas Vidmantas Jonika irgi neslėpė, jog norėtų iš užsienio ekspertų žinoti aubrakų veislės vystymosi tendencijas, kryptį, kad nuo tos veislės vertinimo nebūtų nukrypta į „šoną“.

– Atrodo, mes tą veislę vertiname gerais indeksais. Tačiau įdomu, ar jie atitinka šalies, kur aubrakų veislė yra išvesta, reikalavimus? – prancūzų eksperto teiravosi V. Jonika.

– Visos matytos aubrakų bandos, išskyrus kai kuriuos individus, atitinka šiai veislei keliamus reikalavimus ir iš tikrųjų yra geros genetikos. Dabar reikia stengtis tą turimą medžiagą išlaikyti ir toliau ją populiarinti, nes, mano įsitikinimu, tai pati tinkamiausia mėsinių galvijų veislė Lietuvoje, ypač nenašiose žemėse“, – teigė D. Miquelis.

Žvilgsnis į rytdieną

Ekspertas Ernstas Friedrichas Baumeris iš Vokietijos akcentavo, jog reikia nepraleisti progos pasinaudoti tokių šalių kaip Prancūzija, Vokietija ir Airija patirtimi, nes tose šalyse yra sukauptas didžiausias žinių bagažas.

– Kitas žingsnis – jūs su savo bandomis ir su savo sukauptu žinių bagažu esate arti Rytų rinkos ir galite geromis sąlygomis sudaryti sandorius ne tik Rytuose, bet ir Latvijoje, Estijoje, Suomijoje, Švedijoje, – kalbėjo E. F. Baumeris. – Jau gerą dešimtmetį domiuosi Lietuvos aubrakų augintojų darbu ir galiu pasidžiaugti jų pasiektais rezultatais. Malonu, kad bendraminčių būrys plečiasi, jie kelia sau vis didesnius uždavinius, kuriuos lengviau realizuoti dirbant kartu.

Asociacijos pirmininkas A. Šiurna svečiams pristatė sukurtos naujos Lietuvos ekologiškų mėsinių galvijų augintojų asociacijos tikslus, akcentavo, jog asociacija aktyviai dirbs ieškodama naujų rinkų tiek veislinės medžiagos, tiek mėsos pardavimo srityse.

– Naujoji asociacija Baisogaloje turi sukurtą labai gerą infrastruktūrą, – ŽŪK „Lietuviška mėsa“ valdybos pirmininkas Vidmantas Jonika priminė, jog čia auginama per 700 mėsinių galvijų. Toliau šia baze galės naudotis ir kooperatyvo, ir būsimi asociacijos nariai. Taip pat mes labai intensyviai dirbame rinkoje, sprendžiame ir mėsos pardavimo klausimus.

Anot V. Jonikos, artimiausius du mėnesius bus formuojama asociacijos veiklos strategija ir programa.

– Paskui mes ją paviešinsime. Jeigu atsiras pritariančiųjų, be abejo, kviesime į asociaciją. Bet prieš tai norime turėti išsamią programą, kad žmonės žinotų, kur eina ir ką veiks. Kad būtų ne tik asociacijos pavadinimas, siekiamybė, bet ir labai aiškūs asociacijos tikslai. Kad ūkininkai, susipažinę su programa, galėtų nuspręsti: jiems reikia dalyvauti mūsų asociacijoje ar ne, – kalbėjo V. Jonika. Jo teigimu, asociacijos įstatuose yra viena labai aiškiai užfiksuota nuostata – asociacijos nariu galės būti tik tas, kuris ne mažiau kaip 50 proc. pajamų gauna iš mėsinės gyvulininkystės. Taip padaryta dėl to, kad asociacijoje neatsirastų atsitiktinių žmonių, kurių deklaruoti tikslai skirtųsi nuo darbų.

Įsikūrusi nauja organizacija jau turi šio darbo patirties ir bus gera pagalbininkė sprendžiant įvairius klausimus tiek Žemės ūkio rūmuose, tiek Žemės ūkio ministerijoje.

Su vertinimo ir veisimo ekspertais iš Prancūzijos bei Vokietijos susitarta dar kartą susitikti ateinantį pavasarį. Tuomet planuojama organizuoti bendrą renginį, į jį pakviesti ne tik asociacijos narius, bet ir visus, besidominčius šia prioritetine žemės ūkio šaka.

Paskelbta
Kategorijos Archyvas