Prieš mėnesį Baisogaloje (Radviliškio r.) įsikūrusi Ekologiškų mėsinių galvijų augintojų asociacija pakvietė į Lietuvą aubrakų veislės vertinimo ir veisimo ekspertus iš Prancūzijos bei Vokietijos Danielių Miquelį ir Ernstą Friedrichą Baumerį. Jie lankėsi šalies mėsinių galvijų augintojų ūkiuose, apžiūrėjo mėsinių galvijų bandas, o Baisogaloje su gyvulių augintojais dalijosi mintimis apie Lietuvos mėsinių galvijų augintojų galimybes ir perspektyvas.
Išmokti ekonomiškai tvarkyti ir gauti realų pelną
Ekologinis ūkininkavimas Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, tampa vis populiaresnis. Ir pas mus nemažai ūkininkų užsiima ekologine galvijininkyste. Tad, pasak mėsinių galvijų augintojo Alberto Šiurnos, prieš mėnesį ir buvo įkurta Lietuvos ekologiškų mėsinių galvijų augintojų asociacija. Jos steigiamajame susirinkime dalyvavo 10 aktyviausių ūkininkų iš įvairių rajonų.
– Kaip ir daugelyje žemės ūkio šakų, šiandien gyvulininkystė dar yra remiama valstybės, – „ŪP“ pasakojo naujosios organizacijos pirmininku išrinktas A. Šiurna. – Mūsų asociacijos tikslas – pasiruošti ateinančiam laikmečiui, kai rėmimo nebeliks. Turime išmokti ekonomiškai tvarkyti savo bandas ir iš jų gauti realų pelną. Turime liūdnų pavyzdžių: kai neliko linininkystės rėmimo, neliko ir ūkio šakos. Būtų skaudu, jeigu artimiausioje ateityje tektų gyvulius išvežti į skerdyklas, o jau sukurtą infrastruktūrą bei investuotus pinigus paleisti vėjais.
Asociacija todėl ir pasikvietė veisimo bei vertinimo ekspertus iš Prancūzijos ir Vokietijos Danielių Miquelį ir Ernstą Friedrichą Baumerį. Jų vizito pagrindinis tikslas – įvertinti asociacijos narių laikomas bandas, jų genetinį potencialą, susipažinti su mėsine gyvulininkyste bei jos perspektyvomis Lietuvoje, – aiškino asociacijos pirmininkas A. Šiurna. – Vizitą padėjo organizuoti Prancūzijos ambasada, delegaciją lydėjo Prancūzijos ambasados ekonomikos patarėjas Augustas Žilinskas ir vertėja Rasa Čirienė.
Dalykinės viešnagės metu svečiai buvojo ūkininkų Petro Baristos, Vytauto Blauzdžio, Vidmanto Buivydo, Almos Jonikienės, A. Šiurnos ūkiuose, žemės ūkio bendrovėse „Agrolina“, „Aubrakas“, „Krakės“, ŽŪK „Lietuviška mėsa“, kituose ūkiuose, kur auginami mėsiniai galvijai. Ekspertai vertino atskirus galvijus, apžvelgė bandas, nurodė trūkumus, pasakė kai kurias pastabas ir pastebėjimus. Veisimo ir vertinimo ekspertų darbą akylai stebėjo ir Lietuvos mėsinių galvijų vertintojas Andrius Turskis.
Apžiūrėję ūkininkų ir žemės ūkio bendrovių mėsinių galvijų bandas, ekspertai atvyko į Baisogalą, žemės ūkio kooperatyvo „Lietuviška mėsa“ patalpose susitiko su Lietuvos mėsinių galvijų augintojais.
Gera banda – geri rezultatai
Nutaikęs progą „ŪP“ korespondentas vertinimo ir veisimo eksperto D. Miquelio pasmalsavo, ar Lietuvoje matytos bandos Prancūzijoje būtų laikomos veislinėmis?
– Be jokios abejonės, Prancūzijoje tokios bandos būtų pripažintos veislinėmis, – „ŪP“ teigė D. Miquelis. – Bet aš ir Prancūzijoje nesu matęs nė vienos veislinės bandos, kuriai nebūčiau turėjęs nė vienos pastabos ir nebūčiau pasakęs nė vieno kritiško žodžio. Reikia suprasti, kad gera veislinė banda – tai, visų pirma, labai ilgas darbas, ir negalime iš karto turėti visus geriausius veislės gyvulius. Norint turėti daug gerų veislinių galvijų, reikia nuolat ir daug dirbti. Tuomet galima tikėtis užtikrinto pelno.
Pasak D. Miquelio, ir pačioje Prancūzijoje, siekiant, kad veislė išliktų tokia tvirta, kokia ji buvo pirmapradėje būsenoje ir duotų gerus rezultatus, buvo įkurta Bulių stebėjimo ir kontrolės stotis, kurios dėka čia vykdant kryptingą selekciją ir pasiekėme puikių rezultatų, kuriais šiandien galime džiaugtis, – tikino vertinimo ir veisimo ekspertas iš Prancūzijos.
ŽŪK „Lietuviška mėsa“ valdybos pirmininkas Vidmantas Jonika irgi neslėpė, jog norėtų iš užsienio ekspertų žinoti aubrakų veislės vystymosi tendencijas, kryptį, kad nuo tos veislės vertinimo nebūtų nukrypta į „šoną“.
– Atrodo, mes tą veislę vertiname gerais indeksais. Tačiau įdomu, ar jie atitinka šalies, kur aubrakų veislė yra išvesta, reikalavimus? – prancūzų eksperto teiravosi V. Jonika.
– Visos matytos aubrakų bandos, išskyrus kai kuriuos individus, atitinka šiai veislei keliamus reikalavimus ir iš tikrųjų yra geros genetikos. Dabar reikia stengtis tą turimą medžiagą išlaikyti ir toliau ją populiarinti, nes, mano įsitikinimu, tai pati tinkamiausia mėsinių galvijų veislė Lietuvoje, ypač nenašiose žemėse“, – teigė D. Miquelis.
Žvilgsnis į rytdieną
Ekspertas Ernstas Friedrichas Baumeris iš Vokietijos akcentavo, jog reikia nepraleisti progos pasinaudoti tokių šalių kaip Prancūzija, Vokietija ir Airija patirtimi, nes tose šalyse yra sukauptas didžiausias žinių bagažas.
– Kitas žingsnis – jūs su savo bandomis ir su savo sukauptu žinių bagažu esate arti Rytų rinkos ir galite geromis sąlygomis sudaryti sandorius ne tik Rytuose, bet ir Latvijoje, Estijoje, Suomijoje, Švedijoje, – kalbėjo E. F. Baumeris. – Jau gerą dešimtmetį domiuosi Lietuvos aubrakų augintojų darbu ir galiu pasidžiaugti jų pasiektais rezultatais. Malonu, kad bendraminčių būrys plečiasi, jie kelia sau vis didesnius uždavinius, kuriuos lengviau realizuoti dirbant kartu.
Asociacijos pirmininkas A. Šiurna svečiams pristatė sukurtos naujos Lietuvos ekologiškų mėsinių galvijų augintojų asociacijos tikslus, akcentavo, jog asociacija aktyviai dirbs ieškodama naujų rinkų tiek veislinės medžiagos, tiek mėsos pardavimo srityse.
– Naujoji asociacija Baisogaloje turi sukurtą labai gerą infrastruktūrą, – ŽŪK „Lietuviška mėsa“ valdybos pirmininkas Vidmantas Jonika priminė, jog čia auginama per 700 mėsinių galvijų. Toliau šia baze galės naudotis ir kooperatyvo, ir būsimi asociacijos nariai. Taip pat mes labai intensyviai dirbame rinkoje, sprendžiame ir mėsos pardavimo klausimus.
Anot V. Jonikos, artimiausius du mėnesius bus formuojama asociacijos veiklos strategija ir programa.
– Paskui mes ją paviešinsime. Jeigu atsiras pritariančiųjų, be abejo, kviesime į asociaciją. Bet prieš tai norime turėti išsamią programą, kad žmonės žinotų, kur eina ir ką veiks. Kad būtų ne tik asociacijos pavadinimas, siekiamybė, bet ir labai aiškūs asociacijos tikslai. Kad ūkininkai, susipažinę su programa, galėtų nuspręsti: jiems reikia dalyvauti mūsų asociacijoje ar ne, – kalbėjo V. Jonika. Jo teigimu, asociacijos įstatuose yra viena labai aiškiai užfiksuota nuostata – asociacijos nariu galės būti tik tas, kuris ne mažiau kaip 50 proc. pajamų gauna iš mėsinės gyvulininkystės. Taip padaryta dėl to, kad asociacijoje neatsirastų atsitiktinių žmonių, kurių deklaruoti tikslai skirtųsi nuo darbų.
Įsikūrusi nauja organizacija jau turi šio darbo patirties ir bus gera pagalbininkė sprendžiant įvairius klausimus tiek Žemės ūkio rūmuose, tiek Žemės ūkio ministerijoje.
Su vertinimo ir veisimo ekspertais iš Prancūzijos bei Vokietijos susitarta dar kartą susitikti ateinantį pavasarį. Tuomet planuojama organizuoti bendrą renginį, į jį pakviesti ne tik asociacijos narius, bet ir visus, besidominčius šia prioritetine žemės ūkio šaka.